Pasta su kalakutienos kukuliais pomidorų padaže

Kukuliukų receptas poros mėnesių senumo, kai dar galėjau iš mamos sodo nusiskinti šusnį kalendrų ir mėtų. 
Dabar belieka eiti į prekybcentrį tiems gėriams. Prieš tuos kelis mėnesiu pasinaudojau proga ir užsišaldžiau jų keliems kartams. Norėjau pabaigti sunaudoti šviežias žoleles, o ir turėti šaldiklyje kelis naminius gaminius eksta (arba tinginio) atvėjams labai pravartu.

Jei nukrypstant truputėlį nuo šviežių žolelių temos, pasidalinsiu irgi šviežiais (tik įkeliu dabar, o rašiau prieš savaitę, buvo pakankamai šviežia) įspūdžiais iš gastronomijos savaitės Vilniuje. Ją paminėjau su degustaciniu meniu "Time" restorane. 

Užkandis: totoriška jautiena, 

pagrindinis: jautienos liežuvis;

desertas: creme brûlée

Tartaras atrodė labai gražiai! Priedai labai sezoniški ir lietuviški (burokėlis, morka, duonos traškutis), gal kiek pačiai mėsai skonio trūko, bet akys pavalgė tikrai skaniai.

Jautienos liežuvis, kita vertus, buvo kažkas Tokio. Pilnas pilnas skonio, su lengva ir švelniai saldžia burokėlių tyrele, mėsos padažu, žirnių ankštimi ir keliomis bulvytėmis. Pats liežuvis buvo neįtikėtino minkštumo. Palietus peiliu atrodė tarsi tai turėtų būti didelis stačiakampio formos grybas. 

Apie creme brûlée nieko daug nepasakysiu. Klasikinė, pilna juodų tikros vanilės grūdelių. Nebuvo pati skaniausia iš valgytų (gal dėl to, kad tas liežuvis lūkesčius labai pakėlė. (O skaniausioji, beje, man bistro 18)), bet smagu buvo kai cukrų uždegino desertą jau atnešus prie stalo. 

Beje, aptarnavimas irgi labai puikus pasitaikė.

Po vakarienės išėjau geros nuotaikos, tiek nuo maisto, tiek nuo įspūdžių, tiek ir nuo raudono vyno:)

Grįžtant prie recepto...

Prireiks

(2viems valgytojams)

• 250 g kalakutienos faršo
• nedidelės saujos kalendrų ir saujos mėtų
• druskos ir pipirų

• Skardinės luptų koncervuotų pomidorų
• nedidelio svogūno
• poros skiltelių česnako
• džiovintų bazilikų ar raudonėlių
• šaukšto cukraus
• druskos ir pipirų

• Spagečių

Kalendras ir mėtas sukapoti ir sumaišyti su faršu, įdėti gerą žiupsnį druskos ir truputi pipirų. Formuoti maždaug 4 cm skersmens rutuliukus(tą lengviau daryti drėgnomis rankomis). Baigus uždengti maistine plėvelę ir dėti į šaldytuvą iki kol jų prireiks.

Užkaisti vandenį spagečiams ir pradėti ruošti padažą (receptas beveik identiškas prieš tai buvusiam su gnocchiais, tik be kelių ingredientų. Pastaruoju metu pradėjau dažnai jį gaminti!): keptuvėje, ant nedidelės ugnies pakepti svogūnus kol šie suminkštės, sudėti smulkiai kapotus česnakus, dar porą minučių pakepti ir suversti pomidorų skardinę. Jei pomidorai nesmulkinti, sumaigyti juos mentele bei padidinti ugnį iki vidutinės. Dėti cukrų, žiupsnį druskos bei džiovintus prieskonius. Padažas turėtų pavirti bent 20 minučių. Kol jis verda, į pasūdytą ir jau verdantį vandenį dėti spagečius ir virti juos pagal nurodymus ant pakelio. Kai padažas bus paviręs apie 10 minučių, į jį sudėti kalakutienos kukulius ir troškinti juos dar apie 10 minučių, jei reikia apversti arba jei norisi galima uždengti dangtį (tik tuomet reiktų stebėti, kad padažas neliktų per daug vandeningas. Ir atvirkščiai, jei padažas rodos per tirštas, galima įpilti truputėlį vandens.

Kai, tiek spegerčiai, tiek kukuliai bus išvirę ir išsitroškinę, makaronus suversti į keptuvę su padažu ir gerai išmaišyti. Dėtis į lėkštes, užmalti truputį pipirų ir užsibarstyti kietu sūriu!