Riešutų sviestas



Kažkada, labai seniai, kai toks dalykas, kaip riešutų sviestas nebuvo populiarus ir natūraliai suprantamas produktas, močiutei, kažkas iš kažkur, atsiuntė vieną jo stiklainiuką. Jis niekam ypatingai nepatiko, aišku, kol neatvažiavau aš ir jo neparagavau. Man rodos, tą stiklainiuką aš viena ir suvalgiau (tikiuosi ne per kartą, nebeatsimenu jau). Tokia buvo pirmoji pažintis su riešutų sviestu.
Dabar tikrai nesu dėl jo pamišusi, tiesiog retkarčiai nusiperku, visai smagu žinoti, kad turi stiklainiuką lentynoje.
Kažkuriame bloge (tikrai neatsimenu kuriame, kažkaip prastai su atmintimi šįkart) pamačiau, kad galima pasigaminti naminio riešutų sviesto ir dar labai paprastai. 
Iš esmės, visi receptai jam vienodi. Skonis gali skirtis nuo paskrudinimo lygio. Saviškius riešutus paskrudinau gerai, todėl ir sviestas gavosi gana stipraus, galbūt vos vos karstelėjusio skonio. 
Tokį, pasigamintą sviestą, žymiai skaniau valgyti nei pirktinį.

Prireiks


  • 300 g neskrudintų žemės riešutų (gaunasi nepilnas nedidelis stiklainiukas)
  • šaukšto sezamų (riešutų ar kažkokio beskonio) aliejaus
  • druskos
  • šaukštelio cukraus


Riešutus sudėti į skardą, apiberti žiupsneliu druskos ir paskrudinti orkaitėje. Savo pirmąją skardą riešutų aš sudeginau, nes nuėjau veikti kažko kito, tad siūlyčiau geriau palūkuriuoti netoli orkaitės durelių. Kai riešutai bus gražios auksinės spalvos, galima traukti ir leisti atvėsti. 
Paskui, berti juos į blenderį (naudojau paprastą kokteilinę) ir truputį pamalti. Tuomet įpilti aliejų, suberti cukrų ir malti toliau. Kas kelias minutes leisti blenderiui pailsėti, kad neperdegtų, ypatingai jei jis nėra kažkoks super galingas. Taip riešutus blenderinti apie 10 minučių arba tiesiog, kol patiks riešutų sviesto konsistencija. Kuo ilgiau jis bus malamas, tuo skystesnis taps.


Komentarai

Rašyti komentarą