Koldūnai su teriyaki daržovėmis



Praeitą žiemą apturėjau visai smagią savaitgalio dieną bevaikštant po halės turgų, stoties secondhandus ir visokias keistų daiktų parduotuvėles. Kadangi buvo ganėtinai šalta, su drauge užsukdavom į tikriausiai kas trečią parduotuvę, labiau pasišildyti, o ne kažko nusipirkti. Viena iš tokių laimingųjų, pasitaikė nedidelė įvairių posovietinių rakandų parduotuvė. Jos asortimentas prasidėjo nuo ekstremalaus dydžio puodų (tų, su pieštomis daržovėmis ant sienelės ir juodu apvadu viršuje) iki poniškų arbatos servizų. Radau ir aš ten porą smulkmenų savo virtuvei (ištikųjų radau daug smulkmenų, bet valdžiausi ir pirkau tik porą:) ). Išėjau su nedideliu koldūnų gaminimo aparačiuku. Dedi ant jo tešlos, įdaro, suspaudi ir koldūnas.
Koldūnus gaminu matyt kartą per metus, bet man patiko pats tokio “aparato” turėjimo faktas.

Vieną dieną sumaniau, kad metas daryti tuos koldūnus. Tokiai progai pasitaikius gaminau netgi dviejų rūšių, nes jei ne dabar, tai galbūt niekada daugiau. Saldiems koldūnams prireikė tiesiog varškės cukraus ir vanilės ekstrakto, o kitam variantui sugalvojau panaudoti koncervuotas raudonas saldžias paprikas (iš esmės, galima naudoti ir žalias, tik tuomet jas reiktų prieš tai patroškinti, kad šios maloniai suminkštėtų) Mintyse taip susidėliojo, kad tai bus azijos įkvėpti koldūnai, nors daržovės, kurias naudojau nepasižymi dideliu azijietiškumu… Bet, mano virtuvė – mano taisyklės :)
Arba tai tiesiog koldūnai su teriyaki daržovių įdaru.
Kolkas panaudojau aparatą vieną kartą. Dar metai nepraėjo, galbūt sulauks ir antrojo panaudojimo!




Prireiks

tešlai (ji itališka, bet man tokia patinka labiausiai)


  • 200 g miltų
  • 2 kiaušiniai
  • truputėlis alyvuogių aliejaus bei druskos

Įdarui
  • 150 g koncervuotų paprikų 
  • 2 saliero stiebų
  • nykščio galo dydžio gabalėlis imbiero
  • teriyaki padažo
  • sojos

Nekartosiu to paties kitais žodžiais. Tešlos gaminimo procesas, kuri jau galima rasti šiame bloge:
Miltus su druska išversti ant kažkokio paviršiaus (man tinka spintelė), padaryti duobutę viduryje ir į ją įmušti kiaušinius bei šliūkštelti aliejaus. Su šakute pradėti švelniai maišyti vidurį, pamažu prigriebiant vis daugiau miltų. Vėliau mesti šakutę tolyn ir pasitelkti rankas. Didžiausias "nesmagumas" yra tas, kad tešlą minkyti reikia ilgai, apie 15 minučių. Jei labai skubu, manau visvien turėsite ką valgyti paminkę tešlą ir trumpiau. Manau, kuo ilgiau - tuo geriau. Baigus visą minkymo procesą, suvinioti ją į maistinę plėvelę ir palikti pusvalandžiui pailsėti. Tešla turi būti glotni ir elastinga. 

Kol tešla ilsisi, įdarui nedideliais ir neilgais šiaudeliais supjaustyti papriką bei kubeliais susmulkinti saliero stiebus. Imbierą sukapoti kuo smulkiau. Visą supjaustytą gėrį mesti į keptuvę ir kelias minutes pakepinus užpilti teriyakiu (pora šaukštų), bei šaukšteliu sojos. Dar porą minučių pakepinti ir būtinai paragauti ar netrūksta sūrumo (sojos) ar saldumo (teriyakio). Įdaras neturėtų būti labai vandeningas, bet taip pat neturėtų būti ir birus.

Tešlą plonai iškočioti, puodeliu išspausti apskritimą, dėti jį į garsųjį koldūnų darymo aparatą, dėti šaukštelį įdaro ir suspausti. Jei aparato neturite, tiesiog sulenkite apskritimą per pus, o kraštelius gražiai užspauskite pirštais. 

Virti pasūdytame vandenyje apie 5 minutes po to kai koldūnai iškyla į paviršių. Padažas prie koldūnų – šaukštas sojos padažo ir šaukštas sezamų sėklų aliejaus.

Komentarai