Risotto be sūrio, bet su lašiša



Prieš kelias dienas varčiau naują kulinarinę knygą ir užklupau kelis lapus receptų be nuotraukų šalia. Labai keista buvo į juos žiūrėti. Ne tik nė trupučio nesinorėjo apsiimtijų jų gaminti, bet smegenys juos išvis ignoravo, tarsi jų knygoje net nebūtų. Panašiai būna ir kažko įdomesnio naršant internete: jei nėra iliustruojančios nuotraukos, pasidaro sunku suvokti patį patiekalą. Be abejo, žinai jo sudedamasias dalis, gaminimo procesą, bet galbūt tik tekstas taip neinspiruoja (nebent koks super skonių derinys) kaip tekstas ir nuotrauka (ar pavyzdžiui iliustracija). Būtent todėl aš labai mėgstu maisto fotografiją. Mėgstu tiek jaukias, tiek techniškas nuotraukas (gal jaukias kiek labiau). Kai turiu laisvą minutę, dažnai perbėgu akimis maisto nuotraukas pinterest'e. Ir pati stengiuosi kurti įdomias, šiltas nuotraukas, kurios retkarčiais pasakoja kažkokią istoriją. Gaila, kad ne visad atsiranda pakankamai laiko tą istoriją išgvildenti iki galo:) 

O šiandieninis receptas yra risotto arba lietuviškai – daugiaryžis. Man labai nepatinka tas pavadinimas, todėl pasiliksiu tiesiog prie risotto:) Šiandien jis ne toks riebus – visi riebalai kuriuos čia galima rasti tik iš lašišos, ir šlakelis alyvuogių aliejaus. Sūrį pakeičiau tarkuota cukinija, kuri pakepus ištežta ir suteikia tą kreminę konsistenciją reikalingą patiekalui.



Prireks

  • 200 gramų lašišos file arba didkepnio
  • 350 gramų arborio arba kitų risotto ryžių
  • stiklinė burokine tarka tarkuotos cukinijos
  • litras sultinio
  • 200 mililitrų balto vyno
  • svogūnas
  • nemaža skiltelė česnako
  • šviežių ar džiotintų rozmarino spyglių
  • druskos, pipirų, alyvuogių aliejaus

Kadangi naudojau lašišos didkepsnį, jį apie 2 minutes apviriau verdančiame vandenyje, kad galėčiau lengvai ištraukti ašakas bei "sutrupinti" į nedidelius gabalėlius. Tuomet tame pačiame vandenyje reiktų ištirpinti sultinį (kokybiškas sultinys, pvz žele pavidale, yra pakankamai geras dalykas, nes naminio sultinio virimas atima laiko, kurio ir taip visada trūksta).
Keptuvėje su trupučiu aliejaus pakepinti smulkiai pjaustytą svogūną. Nereikia laukti, kol jo kraštai pradės ruduoti, geriau kepinti svogūna ilgiau, bet ant mažesnės ugnies. Dėti kapotą česnaką ir supilti sausus ryžius. Viską pakepinti dar kelias minutes, kol ryžiai taps truputi permatomi. Supilti vyną, o kai šį ryžiai sugers, sudėti cukiniją ir rozmariną (maždaug pusę šaukštelio). 
Kai keptuvėje nebeliks skysčio, pilti porą samčių karšto sultinio. Tokį veiksmą kartoti, kol nebeliks sultinio ir ryžiai bus beveik išvirę. Tai turėtų užtrukti apie 20 minučių. Paragauti ar netrūksta drusko (ir aišku, įdėti jei taip ir yra). Taip pat, visą šį laiką risottą švelniai maišyti mentele ar mediniu šaukštu (kad nesuraižytumėt keptuvės!) 
Galiausiai sudėti lašišos gabalėlius ir risotą pavirti dar kelias minutes. Užbarstyti šviežiai maltų pipirų.

Komentarai

  1. Nuotraukų grožis... Neišpasakytas. Turi puikią akį detalėms :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. ačiū! Stengiuosi vis bent kokią vieną paslėpti nuotraukose:)

      Panaikinti
  2. Puikios nuotraukos! Skanus receptas. Įdomus blog'as :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Tikrai labai gražios, pasigėrėjimo vertos nuotraukos; receptas irgi skamba puikiai. Pratęsiant temą: man asmeniškai nuotraukos prie recepto - gerai, bet nebūtina. Dauguma mano knygų, iš kurių labiausia mėgstu gaminti, nuotraukų neturi, jas atstoja patirtis ir vaizduotė :) Beje, kai kuriose knygose iliustracinė medžiaga - greičiau trūkumas, negu privalumas, nes receptus rašo vieni žmonės, o nuotraukas leidyklos perka iš visai kitur, kad tik daugmaž "atitiktų temą". O paskui žmonės nusivilia, kad pagaminus patiekalas atrodo ne taip, kaip nuotraukoje. Tinklaraščiai - kas kita, jie šiuo požiūriu patikimesni, todėl prieš gamindama pagal kokį nors receptą, visuomet pasitikrinu internete, kaip jis pavyko kitiems.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Dėkui už gražius žodžius.
      Taip, sutikčiau ir su tokia nuomone, tiesiog, kaip jau ir minėjau, nuotrauka mane labiau inspiruoja, paskatina gaminti būtent tą patiekalą negu tikėtis tokio paties rezultato. Tikrai nenuvertinu receptų be jų, ypatingai jei tai kažkas, turintis istoriją. Tokiu budu matyt mano fotografinė samonė veikia:)

      Panaikinti
  4. Labai graziös nuotraukos ir pats skonis tikriausiai pasakiškas!

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą