Pesto

Kažkada buvau dariusi gražgarščių pesto. Petražolių pesto taip pat. Kažkodėl tradicinį –bazilikų, susigalvojau padaryti tik labai neseniai. Dabar žinoma jaučiu spaudimą iš namiškių jį daryti dažniau. Net ne spaudimą, o reikalavimą… Pusė indelio dingsta kosminiu greičiu net nenaudojant jo kaip padažo (pavyzdžiui makaronams), o tiesiog pastačius šalia pakelio grissini lazdelių. Skonis tikrai skiriasi nuo parduotuvinių – aštresnis, pats padažas kvapnesnis. 

Prireiks:
(1 nedideliam indeliui)

• 2 didelių saujų baziliko lapų
• ketvirtadalio stiklinės kedrinių pinijų
• puses skiltelės česnako
• ketvirtadalio stiklinės tarkuoto džiugo (ar parmezano) sūrio
• alyvuogių aliejaus (maždaug ketvirtadalis-trečdalis stiklinės. Visad pilu iš akies pagal norimą padažo tirštumą)
• druskos

Kedrines pinijas pakepinti keptuvėje (kadangi jos pasiutusiai brangios, jas galima pakeisti, kad ir anakardžių riešutais. Jie taip pat turi lengvą kreminę tekstūrą). Daug neskrudinti, tik kad taptų vos auksinės. Į maisto smulkintuvą sudėti bazilikus, pakepintas pinijas, įspausti česnaką ir supilti aliejų. Viską sutrinti. Įmaišyti sūrį bei žiupsnelį druskos. Viskas. Be abejo, labai tinka prie makaronų. Ant skrebučio. Prie keptų ar šviežių daržovių.