Italija, steikas ir grybų risotto

Prieš porą metų atostogaujant Italijoje (Toskana!... [ilgesingas atodūsis]), Sienoje aptikome mažą šeimos restoranėlį, labai autentišką su trimis (mažiausiai) šeimos kartomis ten besidarbuojančiomis. Aptarnavo ir senelis, ir tėtis, sūnus man rodos lėkštes nurinkinėjo, virtuvėje garantuoju nona sukiojosi. Beje, senelis parekomendavo namų vyną, sakė pats per tą dieną jau du litrus išgėręs. Ir tikrai, vienas skaniausių vynų per tą kelionę ragautų Italijoje. O seneliu irgi patikėjau, nes tikrai linksmai nusiteikęs buvo. O istorija tokia, kad prie gretimo stalelio sedėjo amerikiečių porą (beje, veiksmas vyksta lauke, akmenimis grįstoje gatvėje tarp seniausių pastatų. Kaip dabar prisimenu tokią blausią ir jaukią gatvės žibintų šviesą persipynusią su žvakių mirgėjimu). Užsisakė jie steiką ir pastos ir kai viskas atkeliavo restorano savininkas-tėtis, jiems greižtai pasakė, jog pastą ir steiką turite valgyti atskirai. Kai pora susižvalgė tik nejaukiai ir už kelių minučių pradėjo tą pastą su steiku valgyti (kartu, ne atskirai), savininkas iš kart prie jų priėjo ir labai griežtai pasakė, kad mano restorane, pastos su steiku niekas kartu nevalgys! Taip ir pasakė. Garsiai ant visos gatvės. Aišku po to kilo ginčas, o dar truputi po to, kai atkeliavo sąskaita, ir beveik muštynės dėl to paties... O aš sėdėjau apžavėta ir galvojau, prašau, atneškit man kažką skaniausio iš jūsų restorano ir pamokykite mane valgyti. Ne dėl konflikto, bet dėl to stipraus jausmingo balso, kokiu tik italai gali apie maistą ir jo tradicijas šnekėti. 
Tai va taip ir užsisakėme valgyti, aš paprašiau skaniausios pastos, o draugas - skaniausios mėsos. Gavome kažką panašaus į raviolius, tradicinius iš to regiono (tik pavadinimo neatsimenu, nelabai įprastas buvo) ir triušį su rozmarinu. Manau nereikia sakyti, kad buvo labai skanu, nes tikrai buvo :) Vėliau senelis atnešė ir firminių sraigyčių paragauti ir cantuccini ir dar skaniojo vynelio "on the house". Tikrai geriausia vakarienė per visas atostogas, ne tik su itališkais skoniais, bet ir su nedideliu šou apie itališko maisto tradicijas. 

O visą šia istorija prisiminiau, kad gaminau va tokią vakarienę. Steiką su risotto. Risotto kaip ir patenka į pastos kategoriją, toks primo piatto, na bet juk ne pasta. Visą gaminimo laiką pragalvojau, ką savininkas-tėtis man pasakytų. Kai grįšiu į Sieną, aišku būtinai paklausiu. 

Kita istorija, kad manęs žmonės dažnai klausia ar aš vegetarė (ir ne dėl mano knygos, apie ją nežinantieji klausia vienodai dažnai). Taip tiesiog- tai tu vegetarė? Girdėjau ne vieną kartą, kad turiu vegetarės veidą (knygos pavadinimas - Mergina su vegetarės veidu... gaila nesugalvojau ankščiau...). Šitas įrašas bus apie mano nevegetarišką pusę, nes kad ir kaip retai aš tą mėsą valgyčiau, bet steiko (rare ar bent jau medium rare) atsisakyti sunku... Bet TIKRAI nedažnai valgau! Ir labai palaikau mintį, kad mesą skaniausia valgyti ne daugiau poros kartų per savaitę. Skaniausia!
Risotto be steiko irgi labai skanus. Dėl mamos džiovintų baravykų be abėjo!

Prireiks:

Steikui

• brandintos jautienos nugarinės 150g. porcijai
• vienodomis dalimis balzaminio acto ir alyvuogių aliejaus, 
• poros česnakų skiltelių
• poros šaukštelių rozmarinų
• šviežiai maltų pipirų

Risotto

• 1 svogūno
• poros česnakų skiltelių
• 350 g. arborio ryžių
• ~1 litro sultinio
• 200 ml balto vyno
• 250 g. rudųjų pievagrybių (jie stipresnio skonio nei balti, bet be abėjo puikiai tiks ir paprasti pievagrybiai)
• nedidelė saujelė džiovintų baravykų
• 100 g. mėlynojo pelėsinio sūrio
• truputėlis rozmarinų
• tarkuoto parmezano apibarstymui (kaip gi be jo...)
• druskos ir pipirų
• alyvuogių aliejaus

Steikus apipilti aliejumi ir actu, apibarstyti rozmarinais, pipirais ir smulkintais česnakais. Palikti bent porai valandų (aš šį kartą palikau šaldytuve per naktį, nors paprastai steikų visai nemarinuoju).

Džiovintus grybus užpilti ~50ml verdančio vandens ir palikti pastovėti.
Keptuvėje su trupučiu aliejaus pakepinti smulkiai pjaustytą svogūną. Kepti ant mažos ugnies apie kelias minutes. Dėti kapotą česnaką ir supilti sausus ryžius. Viską pakepinti dar kelias minutes, kol ryžiai taps truputi permatomi. Supilti vyną, o kai šį ryžiai sugers pilti samtį karšto sultinio bei įberti žiupsnelį rozmarino. Išbrinkusius baravykus susmulkinti ir sudėti į ryžius, taip pat supilti ir skystį kuriame jie mirko. Pievagrybius nuplauti, supjaustyti riekelėmis ir taip pat sudėti į keptuvę. Jei nebelieka skysčio, vėl pilti sultinio. Tokį veiksmą kartoti, kol nebeliks sultinio ir ryžiai bus beveik išvirę. Tuomet dėti pasmulkintą pelėsinį sūrį, o jam ištirpus dar paragauti ar netrūksta druskos. 
Steikus dėti į labai gerai įkaitintą sausą keptuvę ir kepti ant stiprios ugnies po ~2 minutes iš abiejų pusių rare arba po ~3 minutes jei norisi medium rare (~2cm storumo steikams). Iškepusius apibarstyti druska ir palikti paisėti kelias minutes. Prieš valgant, risotą apibarstyti tarkuotu sūriu ir apibarstyti šviežiai maltais pipirais.